Žagarės vyšnių festivalis

Antrąjį liepos šeštadienį Biržų senovinės technikos klubas ,,Ekipažas“, Žagarės regioninio parko kvietimu išsiruošė į Žagarėję vykusį aštuntąjį Žagarės vyšnių festivalį. Renginys vyko liepos 12-15 dienomis. Festivalis jau tapęs tradicija ir vertinamas kaip vienas ryškiausių Lietuvos kultūrinių renginių. Į jį kasmet atvyksta didelis būrys dalyvių ir svečių. Šių metų renginys pavadintas nuotaikingu pavadinimu ,,Istorijos nesuklastosi“. Renginio programą sudarė įvairiausių stilių muzikos koncertai, parodos, mugė, žirgų varžybos, įvairiausios varžytuvės šventės dalyviams. Savo vietą festivalio programoje šiemet surado ir biržiečių ,,Ekipažas“. Dalyvauti šventėje vyko klubo nariai bei draugai iš Biržų, Rokiškio, Kuršėnų, Šiaulių. Nuvykus, prisidėjo ir keletas vietinių senovinės technikos mylėtoju su savo transporto priemonėmis. 8.30 val. biržiečiai su ,,pobiedomis“,   ,,moskvičiais“, ,,žiguliukais“, motociklais, visureigiais ir kitokia senovine technika išvyko iš Pabiržės. Vieni vyko ,,savo kojomis“, kitas transporto priemones jų šeimininkai vežė užkėlę ant tralų. Juk technika išpuoselėta ir nepigi. O ir greičiai ne visų šiuolaikiški.... Nors technika ir nenauja, tačiau visi sėkmingai, be nesklandumų pasiekėme Žagarę, kur turėjome dalyvauti programoje. Pirmiausia išsirikiavusi technika policijos ekipažo buvo palydėta į Žagarės parką, kur vyko pagrindiniai renginiai. Tiesiog prie scenos improvizuotoje parodoje visi norintys galėjo apžiūrėti senus automobilius ir kitą techniką. Tada buvome įtraukti į kitą nuotaikingą šventės epizodą – tapome ,,kaliausių ralio“ dalyviais. Žagarės dvaras nuo seno garsėjo savo vyšnių sodais. Aišku, sodus reikėjo ginti nuo ,,priešų“ – ,,špokų“ ir strazdų. Tą darbą matyt geriausia atlikdavo kaliausės. Todėl ir šiandien jos yra vienas iš Žagarės simbolių, o vyšnių festivalyje kaliausė buvo pagrindinis šventės akcentas. Vos atvykus į miestelį, mus pasitiko daugybė šiaudinių kaliausių. Aprengtos margaspalviais drabužiais jos ,,saugojo vyšnias“ ant tvorų, medžių, pakelėse, sodybose, paupyje ir kitur. Vienos su krepšiais, kitos su meškerėm, dar kitos su gitarom. Žodžiu tikras ,,kaliausių šou“. Netrūko renginyje ir gyvų kaliausių, t.y. jomis apsirengusių moterų ir panelių. O renginio vedėjas kaliause pavertė netgi Žagarės regioninio parko ,,vadą“. Mūsų misija ir buvo nugabenti visas šias kaliauses į vyšnių sodą, kur turėjo vykti improvizuotas kaliausių madų šou. Vyšnių sodas jaukiame Švėtės upės slėnyje pradėtas sodinti pernai. Visas sodas turėtu užimti apie 2 ha. Jame kiekvienas norintis galės pasodinti savo medelį, o sodas turėtu tapti vienu iš naujų Žagarės simbolių. Sode įrengti takeliai, amfiteatras. Vyšnias ir čia saugo būrys kaliausiu. Taigi, iš miesto parko mūsų technikos kolona, kurios ekipažus papildė būrys nuotaikingų vietinių ,,kaliausių“ pajudėjo link vyšnių sodo. Apsukę kelis ratus aplink miesto centrą, atvykome į sodą. Prie mūsų kolonos prisijungė kaliausės su dviračiais ir net arkliniu vežimu. Dauguma atvykusiųjų dalyvavo nuotaikingame kaliausių šou, kur jos turėjo vaikščioti ,,šiaudiniu ,,podiumu“ ir demonstruoti savo išradingumą bei gerą nuotaiką. Po ralio grįžome į Žagarės dvaro sodybą, kurioje įsikūrė dalyviai su sava technika. Kas norėjo, aplankė mugę, kur buvo galima įsigyti tautodailininkų dirbinių, paragauti Žagarės vyšnių uogų, ar čia pat verdamos vyšnių uogienės, užkirsti virtinių ar blynų su vyšniomis, ar paragauti namų gamybos vyšnių vyno. Nelikome skolingi ir mes, biržiečiai. Aloyzas Vosylius savo atsivežtoje lauko virtuvėje greitai pagamino savo firminės košės, kurios sočiai prisivalgėme ne tik mes, bet ir kiti renginio svečiai (aišku tie, kuriems labiausiai pasisekė, nes košė greitai baigėsi). Kam neliko košės, tie buvo pagirdyti karšta arbata.

Vakare žiūrėjome koncertą. Koncertavo grupės ,,Tele Bim Bam“, ,,Poliarizuoti stiklai“, ,,Antis“, eurovizijos dalyvis Donatas Mantvydas. Vidurnaktį dangų papuošė įspūdingi fejerverkai.

Renginys  šiek tiek nustebino ir tik gerąja prasme. Pamatėme, kad netgi maži Lietuvos miesteliai tikrai nėra pasmerkti būti pamirštomis provincijomis, kad jie gali kurti tradicijas ne tik sau, bet ir visai Lietuvai. Pradžiugino Žagarės žmonės, kurie parodė, kad galima ir reikia ne tik dejuoti, bet ir kultūringai švęsti. Esame dėkingi rengėjams, kad savo programoje panoro pamatyti ir mus, Ekipažo klubą. Tikimės kad šis mūsų žygis į Žagarę neliks epizodu, bet galbūt taip pat taps tradicija, kuri suartins du nedidelius, bet mielus Lietuvos miestelius.